tvaikas

tváikas sm. (1) Jn, K.Būg, Š, NdŽ, KŽ, Užv, Krkl, Krž, Žgč, Slnt, Vkš, Kair, tvaĩkas (4) LsB186, K.Būg, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW; Sut, L, Rtr 1. sing. svaiginantis, ppr. nemalonus kvapas, dvokas, smarvė: Kuilys tokį tváiką turia prakaito Vdk. Toks tváikas eita iš to staldžio, gyvoliai sutrokš End. I pats žmogus paskuo nešiojys karvių tváiką Gršl. Balas žino, koks tos meisos tváikas DūnŽ. Bjaurus tváikas trobo[je], reik duris atdaryti Kv. Troboje toks baisus tvaikas, ponia nė nosinės negalėjo nuo burnos atitraukti Žem. Atdaryk [langą], ka tas tváikas išeitų DūnŽ. Kilo tvaikas iš pašvinkusių balų rš. Jai daros bloga ne tiek nuo išgerto, kiek nuo tvaiko Vaižg. Kūnas išbrinko, pradėjo pūti, ir atsirado kaimoje nepakeliamas tvaikas TS1899,4. Šoko baisioji liepsna ir sieros baisus tvaikas paplito HI. Gumos ir degančios skardos tvaikas tvyrojo ore J.Ap. | prk.: To brolių tváiko prigėręs, kur susirokuosi Krš. Yra purvynė, kur veisiasi bjauriausios nuodėmių kirmėlės ir nuodingas paleistuvystės tvaikas rš. 2. sing. M, K.Būg, Mžk, Lg žr. tvaikai 1: Iš krosnies eina tvaĩkas, gali galvas sugauti DŽ. Tvaĩkas eina [į lapės urvą nuo laužo], ir dvėsta [lapė], apgaruoja DrskŽ. Gavo tvaiko – galva skauda Ggr. 3. sing. Š, L, Rtr troškus oras, tvankas. 4. apsvaigimas, apkvaitimas: Bematant girtuokliui išdulkėjo visoks tvaikas P.Cvir. | prk.: Išdidumo tvaĩkas DŽ¹. Šovinistinis tvaikas pamažu ėmė sklaidytis rš.

◊ nė̃ tváiko visiškai: Neleiskite, neleiskite, kad jo nė tvaiko čia nebūtų! rš.